- gyvnagis
- gývnagis sm. (1) Š, Kv, Užv, Rs, Krš, Jnš, Sk kūno audiniai po nagu ar po ragu, gyvuonis: Matai gi, uknolis ištraukta, perkreipta ir gyvnagin suvaryta būta! rš. Mėsa apie brūšnagą vadinas gývnagis J. Nagą nuvarė, gývnagis paliko Krkl. Besipjaustydamas nagus, įsipjoviau į gývnagį Akm. Segdamas arklį, uknolius par nagą išvariau į gývnagį, ir pradėjo arklys raišti Lž. Galvijo ragą gerai išvirindavo šarme, išimdavo gyvnagį TDrI107.
Dictionary of the Lithuanian Language.